Klimato kaita ir sparti pasaulinės pramonės bei žemės ūkio plėtra paaštrino gėlo vandens trūkumo problemą, o gėlo vandens tiekimas tampa vis labiau įtemptas, todėl kai kuriuose pakrančių miestuose taip pat labai trūksta vandens. Vandens krizė kelia precedento neturintį jūros vandens gėlinimo poreikį. Membraninio gėlinimo įranga – tai procesas, kurio metu jūros vanduo, veikiamas slėgio, patenka per pusiau laidžią spiralinę membraną, druskos ir mineralų perteklius jūros vandenyje blokuojamas aukšto slėgio pusėje ir išleidžiamas koncentruotu jūros vandeniu, o gėlas vanduo išeina iš žemo slėgio pusės.

Remiantis Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2015 m. Kinijos gėlo vandens ištekliai siekė 2830,6 mlrd. kubinių metrų, tai sudarė apie 6 % visų pasaulio vandens išteklių ir užėmė ketvirtą vietą pasaulyje. Tačiau gėlo vandens ištekliai vienam gyventojui tesiekia 2300 kubinių metrų, tai yra tik 1/35 pasaulio vidurkio, ir trūksta natūralių gėlo vandens išteklių. Spartėjant industrializacijai ir urbanizacijai, gėlo vandens tarša yra didelė, daugiausia dėl pramoninių nuotekų ir miesto buitinių nuotekų. Tikimasi, kad jūros vandens gėlinimas bus pagrindinė aukštos kokybės geriamojo vandens papildymo kryptis. Kinijos jūros vandens gėlinimo pramonėje sunaudojamas 2/3 viso kiekio. 2015 m. gruodžio mėn. visoje šalyje buvo pastatyta 139 jūros vandens gėlinimo projektai, kurių bendra apimtis siekia 1,0265 mln. tonų per dieną. Pramoninis vanduo sudaro 63,60 %, o gyvenamųjų namų vanduo – 35,67 %. Pasaulinis gėlinimo projektas daugiausia skirtas gyvenamųjų namų vandeniui (60 %), o pramoninis vanduo sudaro tik 28 %.

Svarbus jūros vandens gėlinimo technologijų plėtros tikslas yra sumažinti eksploatavimo sąnaudas. Eksploatavimo sąnaudų sudėtyje didžiausią dalį sudaro elektros energijos suvartojimas. Energijos suvartojimo mažinimas yra efektyviausia priemonė jūros vandens gėlinimo sąnaudoms sumažinti.